Justė Pavasarytė

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pasiilgot interviu? Aš pasiilgau...:) Todėl pristatau jums nuostabią merginą - Justę Pavasarytę (vien pavardė kokia!:)). Justė žavi mane dėl daugelio dalykų - dėl drąsos keliauti, dėl vidinės ramybės, dėl pasišventimo kurti ekologišką dizainą, dėl italų kalbos (kurią ir pati labai labai norėčiau išmokti) dėl dėl....
O šiaip - Justė kaunietė, šiuo metu gyvenanti tarp dviejų šalių - studijuoja dizainą Anglijoje/gyvena Italijoje... Tiesa, studijas jau baigia, todėl pasiliks Milane - ten dirbs dizaino produkto kunsultacijų studijoj... O taip pat ji yra freelancer'ė, kurianti dizainą italams ir iš toli - lietuviams. Gražu dar ir tai, jog ji yra student ambassador, dalyvauja įvairiuose kalbų projektuose ir moko britų vaikus lietuvių kalbos... Nice;))

Kodėl gyvenimas yra gražus?

Gyvenimas yra gražus, nes jis nenuspėjamas, savarankiškas ir jis yra plotmė, kurioje gali egzistuoti meilė.

Prie ko esi labiausiai prisirišus?

Labiausiai esu prisirišus prie savo laisvės, na tiksliau tai ji prie manęs pririšta. Man labai svarbu jaustis savarankiškai ir turėti labai daug erdvės savo svajonėms ir idėjoms, daryti tai, kas man patinka, o ne tai ką, mane verčia daryti aplinkybės.

Kaip, patartum, labiau pasitikėti savimi?

Bet aš nežinau, ar čia reikia visiems imti ir pasitikėti savimi... Pavyzdžiui, aš nepasitikiu tam tikrais žmonėmis, tai nežinau, ar ir jiems patiems reikėtų savimi pasitikėti, paskui pridirbs žinai...

Na, o tiems, kurie verti pasitikėjimo savimi, patarčiau nuolat sau sakyti komplimentus. Jei nėra už ką juos sau sakyti, tai reikėtų labai pasistengti ir kažką tokio nuveikti, už ką savimi didžiuotumeisi.
Dar patarčiau pabandyti pasidomėti ir suvokti, kad „poreikiai“ dažnai nėra mūsų poreikiai. Tai yra industrijos sukurta iliuzija ir žmogui įpiršta idėja, kad jam kažko reikia. Nebūtų reklamos, tai TO ir nereikėtų.

Vienintelis dievas yra...?

Aš dar neradau tokio.

Ko norėtum išmokti?

Tolerancijos, pasitikėjimo kitais žmonėmis, disciplinos, tvarkos, organizuotumo. Tai čia tokie didūs dalykai, šiaip šiuo metu labai noriu gerai išmokti italų kalbą, skaniai gaminti maistą, rūpintis augalais, taisyklingai plaukti, efektingai eskizuoti ir visokių smulkių dalykų reikalingų mano karjerai.

Kam atsiduodi labiausiai?

Šiuo metu visas jėgas sutelkiu į mokslus, nes suprantu, kad visi sprendimai, kuriuos šiuo metu darau yra gyvybiškai svarbūs mano ateičiai. Dėl tos pačios priežasties labai daug stengiuosi dėl santykių su draugu, stengiuosi, kad mano gyvenimo statybų pamatai būtų labai tvirti.

Koks yra pagrindinis tavo gyvenimo tikslas?

Hmmm.... Tiesiog kuo didesnę jo dalį jaustis nuoširdžiai laimingu žmogumi. Visi mano tikslai ir uždaviniai galų gale turi vieną pareigą – atnešti laimę, tiek man tiek kitiems. Na, o būdų tam tai jau yra daug..

Didžiausia prabanga, kurią sau leidi?

Poilsis.

Kokios, tavo nuomone, yra 3 stipriausios vyro savybės?

Mano vyro? Mano vyras turi labai daug stiprių savybių. Ir apskritai jis labai stiprus. Bet dalykai, kuriuos labiausiai išaukštinu tai yra: a) nuoširdumas tiek su savim, tiek su kitais, tiek su visata; b) stipri valia; c) labai aukštos vertybės.

Ką šiandien laikai didžiausiu savo pasiekimu?

Dolomiti kalnų viršūnės. Labai jau sunku buvo lipti...
Iš tiesų tai turtinga patirtis. Didžiuojuosi savo drąsa ir užsispyrimu eiti visokiais keliais ir šunkeliais, kuriuose sukaupiau daug įdomių prisiminimų. Laikau tuo pasiekimu, kadangi sutinku daug bendraamžių, kurie to trokšta tačiau neturi.

Viskas priklauso nuo...?

Perspektyvos, iš kurios žiūri ir tavo interpretacijos.

Kokia didžiausia tavo silpnybė?

Nusisvajojimas... Geroms 15-likai minučių atsiskyrimas nuo realybės.  Tai laikau silpnybe, nes tai nutinka man nepastebint, prarandu susikaupimą ir švaistau laiką.

Kas tave svaigina?

Banaliai gal pasakysiu, bet... meilė. Labai svaigina.
Taip pat momentas, kai užbaigi kokį nors svarbų ir sunkų darbą. Dar kelionės į neįprastas vietas, kai savęs klausi „oho, kaip tokiam žmogui kaip aš, čia pavyko atsidurti?“

Kas tave pykdo?

Labai pykdo kompiuteris, kai sugalvoja užsiimti savo veikla, o ne tuo, ką aš jam sufleruoju. Dar labai pykdo žmonių nepunktualumas ir įsivaizdavimas, kad sugebu skaityti jų mintis.

Koks paskutinis tavo geras darbas?

Nemokamos paskaitos universitete apie prisitaikymą prie naujos aplinkos. Tačiau tikiuosi tai nėra mano paskutinis geras darbas... Aš dar žadu gyventi ir netgi būti dosnia.

Kaip manai, ar reikia planuoti?

Taip, planuoti reikia viską ir visada. Geras procesas atneša gerus rezultatus, išskirtinis procesas atneša išskirtinius rezultatus, chaotiškas procesas atneša chaotiškus rezultatus ir abstraktus procesas atneša abstrakčius rezultatus... Taip kad, jeigu žinau ko noriu (o aš žinau, ko aš noriu), tai noriu būtent tai ir pasiekti.

Didžiausias apribojimas tau yra?

Valios trūkumas.

Kas suteikia tau jėgų?

Užsibrėžti tikslai, aiškiai suformuluotos svajonės, mylimo žmogaus paraginimas, žmonių, kuriuos gerbiu patirtis, saulė, mėgiama muzika, kava ir žinoma deadline.

Frazė, kuria vadovaujies?

Viskas į gera.

Kodėl nevalgai mėsos?

Pataisysiu – nevalgau industrinės mėsos.

Tam yra kelios priežastys:
a) Teko pamatyti, kaip ten gyvuliai yra auginami, kokį skausmą kenčia visą gyvenimą, kiek patiria streso, kiek jiems prišeriama antibiotikų ir hormonų. Aš tikiu, kad emocijos gyvena visame kūne, o ne tik smegenyse, todėl aš nenoriu valgyti mėsos, kuri yra pilna streso. Ir taipogi tų chemikalų.

b) Aš tikiu evoliucijos teorija ir manau, kad žmogus taip pat yra gyvūnas. Tai taip gaunasi, visi esam broliai ir seserys, tiek su karve tiek su žvirbliu. Stengiuosi gerbti jų gyvenimus, tiek kiek kitų žmonių ar kokio augintinio. Aš nesijaučiu tiek svarbi evoliucijoje, kad mano gyvenimas yra vertas 3000 gyvulių (nežinau, kiek mes iš tikrųjų jų suvalgom)  gyvenimų.
Tiek kiek man pačiai pavyksta sumedžioti ar sužvejoti – tiek ir užtenka.

c) Karvių industrija yra didžiausias faktorius, kuris lemia klimato atšilimą.

d) Nu man jų gaila...


O čia keletas Justės darbų.