2016 m. gruodžio 16 d., penktadienis

5 Zero waste žingsniai pagal Bea Johnson

5 žingsniai, vedantys į tikslą Zero waste arba tuščia šiukšliadėžė:

1. ATSISAKYK to, ko nereikia;
2. SUMAŽINK tai, ko reikia;
3. PANAUDOK DAR KARTĄ;
4. RŪŠIUOK;
5. KOMPOSTUOK.





Pirmas ir svarbiausias jo žingsnis – ATSISAKYTI to, ko nereikia. Mums pačioms tai tapo smagiu darbu, nes išvalius savo buitį ir nusprendus daugiau nieko nereikalingo nebetempti į namus labai palengvėja.
Bea Johson, mūsų mūza, savo knygoje „Zero waste home“ išskiria 4 punktus, kurių verta atsisakyti:
1. visų formų vienkartinis plastikas: vienkartiniai plastikiniai maišai/maišeliai, buteliai, puodeliai, dangteliai, plastikiniai indai ir įrankiai, šiaudeliai, plastikiniai/polietileniniai įpakavimai; (bet ką daryti, atsisakius plastikinio maišelio? Kur dėti tuos riešutus, apsiperkant Maximoj? Idėja yra ne apskritai atsisakyti objekto maišelis, bet pakeisti netvarų tvariu. Šiuo atveju vietoj plono polietileninio – turėti savo drobinį ir prašyti pasverti produktus į jį:);

2. visa, kas nemokama/freebies: viešbučio kambario muiliukai/šampūniukai, vakarėlių dovanėlės, maisto mėginiai, maišeliai/pakabukai/tušinukai/vėliavėlės ir kt. iš konferencijų/festivalių/susitikimų;
3. pašto šlamštas: reklaminės skrajutės ir leidiniai (mes ant pašto dėžutės esam didelėm raidėm užrašę NEMESTI REKLAMOS. Veikia puikiai);
4. netvarios praktikos: vizitinių dalinimas/priėmimas, daiktų pirkimas brangiose/prabangiose pakuotėse ir jų negrąžinimas, maisto išsinešimui vyniojimas/pakavimas, popierinių laikraščių ir žurnalų pirkimas.
Kol naudosime ar rinksime šiuos išvardintus punktus, tol plastikinė pasiūla ir toliau bujos. Išdrįskim ir pasakykim NE:)

Nuotrauka iš https://designoekologie.wordpress.com/2015/11/04/lieblingsproduktversuchung-38/

Antrasis žingsnis – SUMAŽINTI, tai ko reikia. Dažnai namuose apsikrauname daiktais, kurie leidžia savo dienas sukrauti giliai stalčiuje ir užimdami vietą arba dulka lentynose. Taip pat jie įpareigoja rūpintis. Negana to, jog gaišome laiką juos pirkdami ir rinkdamiesi, bet ir vėliau jie nenustoja reikalauti dėmesio ir priežiūros – daiktus reikia valyti, taisyti, o kai nebereikia – sugalvoti kam atiduoti ar kur išmesti. Tad mažindami daiktų, kurių mums tikrai reikia, kiekį, mes nuo jų išsivaduojame ir galime:
1.Koncentruotis į kokybę: turėdami mažiau daiktų turime daugiau laiko, nes jo lieka atkritus daugelio daiktų priežiūrai ir tik tai, ko mums reikia – kokybę ir naudą;
2.Dalintis daiktais su kitais: tai atvers mums galimybę daryti gerus darbus. Net jei juos parduosime, tai jau bus geras darbas – daiktai keliaus darnos ratu ir ras sau vietą, kur kiti juos naudos ir brangins;
3.Paprasčiau įgyvendinti zero waste principus: daiktų atsisakymas/jų nepirkimas taupo išteklius, skirtus jiems pagaminti. Prieš pirkdami daiktą visuomet pasitarkime su savimi: ar tikrai man to reikia? Ar galiu tai nusipirkti savoje taroje? Ar galiu išsiversti ir be jo? Šie klausimai padės apsispręsti ar įsigyjame reikalingą daiktą, ar tiesiog pildome kolekciją savo namuose-muziejuje:)
Atsisakant nereikalingų daiktų atsiveria naujos galimybės. Atsiranda daugiau laiko, pinigų, kelionių, pramogų ir bendravimo su kitais. Mažiau yra daugiau:)

Nuotrauka iš http://m.iyuba.com/bbcwap/play.jsp?pages=1&id=1039

Trečiasis Zero Waste trikampio žingsnis – PANAUDOTI DAR KARTĄ. Kaip Bea Johnson teigia – „reusing is the tipping point of Zero Waste”. Tai reiškia, jog šiame žingsnyje įvyksta pagrindinis zero waste elgsenos lūžis, sumažinantis išlaidas, išteklių eikvojimą ir prailginantis naudingų, tvarių daiktų tarnavimo laiką. Tai galime įvykdyti šiais punktais:
1. atsisakyti išlaidaus vartojimo:
- apsipirkti su daugkartiniais maišeliais/indeliais/buteliais;
- apskritai visa, kas vienkartinio naudojimo, keisti į daugkartinio naudojimo daiktus/įrankius/prietaisus;
2. sumažinti išteklių vartojimą:
- vartoti bendrai/dalintis žoliapjovėmis, automobiliais, namais, erdve darbui ir t.t., tiesiog skolintis, nuomotis, mainytis ir visaip kaip drauge suktis buityje;
- pirkti naudotus;
- pirkti protingai ir apgalvotai (ne impulsyviai, pagautiems užrašo „akcija“). Pirmenybę teikti produktams, kurie yra daugkartinio naudojimo/papildomi/pakraunami/sutaisomi/universalūs/tvirti ir ilgalaikiai;
3. prailginti daiktų tarnavimo laikotarpį:
- taisyti juos;
- naudoti kūrybiškai (daiktui pritaikyti naują funkciją ar panaudojimo būdą);
- grąžinti produktą arba jo pakuotę (pvz. sunešiotus bet kokios firmos rūbus surenka H&M, užsienyje kompanija NIKE priima senus sportbačius ir perdirba, Lietuvoje kai kurios parduotuvės priima pakuotes, pvz. KVAPŲ NAMAI, UOGA UOGA, vaistinė ŽIEDĖ.
Gyvenkime kūrybiškai!:)

Nuotrauka iš http://www.remodelista.com/posts/happier-at-home-the-zero-waste-challenge-garbage-free-living-with-bea-johnson/

Nuotrauka iš http://www.remodelista.com/posts/happier-at-home-the-zero-waste-challenge-garbage-free-living-with-bea-johnson/

Ketvirtasis žingsnis – RŪŠIUOTI. Lietuvoje apie 80% šiukšlių iškeliauja į sąvartyną, o tuo tarpu didžiosiose Europos šalyse – vos 2-3% . Turime kur tobulėti!!!:)
Rūšiuodami mes sutvarkome tai, ko nepavyko nusipirkti be pakuotės ir grąžiname į gamybos procesą. Taip sutaupome žemės išteklius ir padedame ekonomikai. O rūšiuoti nei sunku, nei užima daug laiko, tiesiog reikia šiukšles mesti į skirtingas talpas. Štai pagrindinės taisyklės kaip tvarkyti plastmasę, popierių, stiklą ir tekstilę:
POPIERIUS
MESTI:
Laikraščius, žurnalus (gali būti su sąvaržėlėmis), kartoną, gofruotą kartoną, lakštus (gali būti su lipnia juostele), kartoninės ir popierinės pakuotės, popierių ir kitus spaudinius iš popieriaus.
NEMESTI:
Riebalais sutepto popieriaus (picos dėžutės, sviesto), popierinių nosinaičių, servetėlių, kalkinio, parafinuoto, vaškuoto, tepaluoto popieriaus, popieriaus padengto plastiku celofanu, folija, bitumu, panaudotų tapetų.
PLASTMASĖ
MESTI:
Plastikinius butelius (nuo gėrimų ir kitų maisto pakuočių), buitines priemones plastikinę tara, plastikinius maišelius, plastikinius indus, plėvelę nuo maisto produktų, plastikinius žaislus, kartoninės gėrimų pakuotės (Tetrapak, Elopak ir pan.), skardines nuo gėrimų, konservų dėžutes, metalinius dangtelius, aliuminio foliją, kitas metalines atliekas.
NEMESTI
Riebalais ar kita chemine medžiaga suteptos plastikinės ar metalinės taros, plastikinių žaislų su elektroniniais įtaisais, plastikinių medicinos priemonių, skutimosi peiliukų, dantų šepetėlių ir kitų higienos reikmenų.
STIKLAS
MESTI:
Stiklinius butelius, stiklainius, stiklo duženas, stiklinius indus, stiklines pakuotes.
NEMESTI
Veidrodžių, porceliano, krištolo, keramikos, visų rūšių elektros lempučių, armuoto, langų ir automobilių langų stiklų. akinių stiklų, medicininių ampulių.
TEKSTILĖ
MESTI:
Drabužius, avalynę, pliušinius žaislus, užuolaidas, rankšluosčius ar patalynę.
NEMESTI:
nešvarios, suteptos dažais, tepalais ar kitomis medžiagomis, skleidžiančios specifinį kvapą, sumaišytos su buitinėmis atliekomis, šlapios tekstilės.
TEKSTILĖS KONTEINERIŲ SĄRAŠAS VILNIUJE:
http://ecoservice.lt/…/up…/tekstiles_konteineriu_sarasas.pdf
SVARBU:
Pavojingų medžiagų tarą reiktų vežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę, o medikamentus – priduoti vaistinėse.
Prieš pašalinant pakuotes, buteliukai yra užsukami, vertėtų išpilti ir visus skysčius. Pageidautina, jog indai, kuriuose liko riebalų (aliejaus buteliai, margarino ar žuvies pakuotės) būtų išplauti. Žmonėms padėti turėtų ir tai, jog plastikinės pakuotės pažymimos ženklais: PET, HDPE, LDPE, PP. Dėl medicininių atliekų priėmimo galima pasiteirauti savo regiono stambiagabaričių atliekų aikštelėje.
ĮDOMU:
Surinkti dėvėtos tekstilės gaminiai, odos ir gumos avalynė yra atiduodami antrinių žaliavų perdirbimo įmonėms. Tinkami dėvėti drabužiai dažniausiai išvežami į Afrikos ar kitas neturtingas šalis. Iš vilnonių ar šilkinių daiktų yra gaminamos specialios pašluostės, kurias naudoja automobilių servisai, laivų taisyklos. Išardžius vatines antklodes, dalis iš jų gautų antrinių žaliavų naudojama čiužiniams gaminti. Perdirbta odinė ar guminė avalynė virsta ruberoidu, geotekstile – naudojama statybose, keliams tiesti, šlaitams tvirtinti. Sintetiniai drabužiai perdirbami į baldinę vatą ar gamybinius polimerus, iš kurių gaminamos prekių pakuotės.
Zero waste filosofija, kaip dažnas su ja nesusipažinęs mano, nėra linkusi skatinti rūšiuoti ir rūšiuoti daugiau. Ne, zero waste sako – apsisuk taip, jog nė rūšiuoti nereikėtų:)

Nuotrauka © DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Ketvirtas Zero waste trikampio žingsnis – KOMPOSTUOTI. Tai gana lengvas, tačiau turintis savų subtilybių procesas. Kompostuoti verta dėl to, jog įvykdydami šį paskutinį žingsnį visiškai atsisakome atliekų, keliaujančių į sąvartyną. Tai ypač svarbu bio atliekoms, nes jos sąvartyne irdamos ir negaudamos deguonies išskiria metaną, kuris skatina šiltnamio efektą.
Gyvenant nuosavame name galima užsisakyti žaliųjų atliekų konteinerį, kuris yra išvežamas įmonėms tvarkančioms šias atliekas arba kompostuoti patiems medinėje dėžėje.
Gyvenant bute, taip galima rinkti atliekas į nedideles dėžes, draugaujant su Kalifornijos sliekais:)
Kompostuoti galima šias atliekas:
- organinės virtuvės atliekas, pavyzdžiui, vaisių atliekas (išskyrus citrusinius ir tropinius vaisius), daržovių žieves, gerai susmulkintus kiaušinių lukštus, arbatžoles bei arbatos maišelius, kavos tirščius, kartoną.
- sodo atliekas, pavyzdžiui, sausus lapus ir gėles, nupjautą žolę, smulkias šakas, senus šiaudus ir šieną, piktžole išrautas su šaknimis, velėną, sausas, medines sodo atliekas, medžio anglis ( mažais kiekiais).
O kaip pakloti patalą kompostui galite rasti čia ir čia

Nuotrauka iš http://www.seedsnow.com/pages/getting-started-intro-to-compost

(įrašas paruoštas pagal Bea Johnson knygą "Zero waste home")

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą