Kaip seniai ką nors kalbinau... Jau buvau pamiršus šį džiaugsmą. Bet jis nutiko ir vėl:)) Šiandien pristatau jums Ievą iš žaliavalgiško ir labai meniško blogo "Every special day".
Mėgstamiausia nežaliavalgiška nuodėmė?
Šiaip aš nesu 100 proc. žaliavalgė, bet
stengiuosi ir link to einu. Tikiu žaliavalgyste:) Kas dėl
nuodėmių – labai retai, gal kartą į mėnesį man norisi baltos kavos, stengiuosi
su migdolų pienu ją gerti... Bet kuo toliau – tuo mažiau ir jos jau norisi...
Dažnai užtenka tiesiog šviežiai maltos kavos kvapo pauostyti... Nes kvape – juk
didžioji dalis skonio ir yra:)
Kas Tave įkvepia?
Mane įkvepia žmonių gerumas. Aš apskritai
nuo vaikystės tikiu tuo gėriu kiekviename žmoguje. Net ir tuose, kurie elgiasi
netinkamai. Manau, kad jie taip daro iš liūdesio ar nusivylimo ar nežinojimo,
ar kad patys buvo skriaudžiami dažniausiai. Todėl, kai tenka sutikti, beveik kiekvieną
dieną, to žmogiško gerumo apraiškas – labai gera ant širdies palieka. Nes
gerumas užkrečiamas ir galima pamatyti, kaip jis plinta. Pabandykit:)
Gražiausias filmas?
Jų labai labai labai daug. Apksritai mėgstu
kiną. Savo blog‘o facebook puslapyje net esu sukūrusi atskirą katalogą – mano mėgiami filmai. Tai va – visi iš ten. Jie ten visi vienaip ar kitaip
įkvepiantys ir pozityvūs. Iš paskutinių, kurį turbūt 6 kartą žiūrėjau –
„PolyAnna“ – apie mergaitę, kuri visad ir su visais žaidė tokį žaidimą – rasti
kažką teigiamo kiekvienoje situacijoje.
Už pinigus nenusipirksi?
Nei vieno iš pačių svarbiausių gyvenime
dalykų – meilės, draugystės, sveikatos, o svarbiausia – laimės ir mokėjimo
džiaugtis. Esu tuo 100 proc. tikra, teko
kažkada senai senai dirbti ofisinį darbą tarp turtingiausių Lietuvos žmonių,
nekilo nė mažiausio noro nei su vienu iš
jų gyvenimu apsikeisti net vienai dienai.
Kaip elgiesi, kai kas nors Tave erzina?
Esu pakankamai impulsyvus žmogus, lengvai
užsiplieskiu, dirbu su tuo, žinoma, todėl ne be taip stipriai reaguoju. :) Bet jei
erzina – galiu pasakyti tiesiai šviesiai į veidą, ką galvoju, jei jaučiuosi
teisi. :) O šiaip, jei atsiranda kažkas, kas erzina nuolat, stengiuosi surasti,
kokią pamoką man neša ši situacija ar žmogus, ką turiu suprasti, kaip galiu
tapti geresne savęs versija. Jei vistiek erzina – tada padeda taping‘as, tokia
lengva, keista, bet veikianti praktika, internete daug informacijos apie ją.
Ko norėtum išmokti?
Kantrybės. Man to tikrai reikia. :) Bet
mokausi, po truputį... O dar – daugiau kalbų. Nes be galo mėgstu keliauti ir
kalbų mokėjimas praverčia.
3 svarbiausios vyro savybės?
Dvasingumas.
Vyriškumas (kai gali juo pasitikėti ir
žinai, kad jis priims teisingą sprendimą bet kokioje situacijoje, kai jautiesi
už jo kaip už sienos) – atsakomybės jausmas ir ištikimybė, taip pat susiję su vyriškumu.
Spontaniškumas, žaismingumas ir atviras
protas (man čia kaip viena:))
Kuo gyvenime tiki?
Tikiu Dievu ar Absoliutu ar Visata, ar kaip
kitaip bepavadinsi. Tai turbūt pats svarbiausias iš mano tikėjimų, visa kita –
pakankamai laikina, tai ir nesiplėsiu. :)
Ką Tau reiškia būti savimi?
Viską. Man tai pirmiausia – laisvė. Laisvė
kvėpuoti, laisvė džiaugtis, ir dalintis tuo džiaugsmu su kitais. Nemėgstu
kaukių, atvirumas – tai mano savybė, į kurią ne visada teigiamai žmonės
reaguoja. Bet tokia jau aš, net dažytis nemoku, ir nesidažau, nes nesijaučiu
savimi. :)
Ko, savo pavyzdžiu, mokysi vaikus?
Labai noriu, kai jie ateis, kad man užtektų
stiprybės, drąsos ir kantrybės leisti jiems mokytis patiems, leisti jiems tiesiog
būti savimi ir daryti klaidas. Labai stengsiuos juos gerbti, kaip sielas,
kurios atėjo kažko išmokyti ir manęs, gal net labiau manęs, nei aš jų.
Kas labiausiai Tave džiugina?
Aš moku ir mėgstu džiaugtis mažais
dalykais. Ačiū Dievui. :) Džiugina viskas, kas džiugesinga – gamta, saulė, šiuo metu –
sprogstantys žiedai ir gležni žali lapeliai...
Artimi, mylimi žmonės dar žinoma. Mano vyras
prieš savaitę, po dviejų mėnesių grįžo iš fronto sveikas ir gyvas – jis
Ukrainos karininkas, – tai po tokios patirties atrandi visą apimantį, naują gyvenimo džiaugsmą visame kame, nors man ir taip jo netrūko.:)
Paraustu, kai...
tais retais atvejais, kai sakau netiesą –
meluoti visai nemoku ir tai visad kaip ant delno. :) Dar –
kai kažką kažkam bandau įrodyt ir staiga suprantu, kad esu neteisi..
Kas Tau yra Laisvė?
Man tai pagrindinė gyvenimo ar dar gal
laimingo gyvenimo sąlyga. Man tai svarbiau už iliuzinį saugumą, patogumą, komfortą.. Man tai yra viskas, kaip
jau rašiau aukščiau. Yra buvę visokių situacijų gyvenime ir visokių periodų,
kai tos laisvės trūko, brrr, dusinantis jausmas krūtinėje... Tada iš visų jėgų
stengiuos tai pakeisti. Dažnai tai reiškia kažko atsisakymą ir man tai padaryti
nesunku... Mokausi neprisirišti...
Mėgstamiausias garsas?
Dažniausiai tyla. Esu intravertė, todėl
tyla ir vienatvė – man būtini kaip oras. O dar labai patinka vėjo varpeliai.
Ypač šie – gamtos elementų.
Kas dienoje svarbiausia?
Be jokios abejonės – rytas. Tai toks
stebuklingas dienos metas, kai viskas prasideda ir pabunda. Stebuklingas ir
savo šviežumu, naujumu ir tuo magišku atsinaujinimo jausmu. Man tai –
mėgiamiausias dienos metas, turiu begalę savo malonių, mažų rytinių ritualų ir
jei pavyksta suspėti juos visus išpildyt ir jais visais pasimėgaut – diena būna
iš tiesų ypatinga. :)
Kokį darbą galėtum dirbti neatlygintinai?
Tą, kurį dirbu dabar rašydama savo blog‘ą –
dalinuosi su žmonėmis dalykais, kurie mane įkvepia, kurie daro mane laimingą,
kurie man svarbūs. Visad dalinuosi tik pozityvu, nes visokių neigiamybių, blogų
naujienų aplinkui ir taip labai daug, nematau juose prasmės. Taip – galbūt
svarbu žinoti, kas dedasi pasaulyje, tačiau tikiu, kad kažką pakeisti galime
tik skleidžiant (dauginant) gėrį, o ne piktinantis blogiu.
Kuo graži Lietuva?
Oi viskuo, aš be galo myliu Lietuvą. Nors
esu keliauninkė ir daug laiko praleidus, gyvenus kitose šalyse ir šiuo metu
taip pat gyvenu užsienyje – Ukrainoje, tačiau Lietuva man – rojus žemėje.
Dievinu jos gamtą, kvepiančias pavasarines pievas, ežerų rūką ankstyvais
rytais, lietuvišką mišką ir šaltą jūrą... Jaučiu stiprų ryšį su šia žeme, su jos praeitimi, istorija, didžiuojuosi
savo kilme, be galo mėgstu viską, kas lietuvišką, paskutiniu metu – tai
sutartinės, kurių dainavimas man kaip meditacija. Nenorėčiau gyventi niekur kitur. Tikiuos
greitu laiku sugrįžti su visam. :)
Ką darai, kai nežinai ką daryti?
Skaitau knygas. Nesenai esu atradus tokį
puslapį ir apps‘ą – „good reads“, kur galima skaityti savo draugų, pažįstamų
knygų recenzijas arba gauti knygų pasiūlymus pagal savo mėgstamų knygų sąrašą,
žodžiu tas puslapiukas labai prisidėjo prie šio mano pomėgio tapimo dar
malonesniu. Šiuo metu skaitau David Lynch „Catching the Big Fish“.
Kaip galėtume padaryti pasaulį geresnį?
Sąmoningėdami ir dvasiškai augdami.
Neseniai klausydama vieno mėgiamo mokytojo paskaitą išgirdau tokią mintį, kuri
labai patiko. „Dvasinis tobulėjimas – tai mūsų pagrindinė pareiga ir prievolė,
o ne pasirinkimas. Nes netobulėdami – mes anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip, kažką įžeisime ar
įskaudinsime; tiesiog iš nežinojimo ar nesąmoningumo.
Todėl – tai vienintelis kelias.“
Ko palinkėtum neatrandančiam savęs?
Daugiau tylos ir vienatvės gamtoje – ten
viskas atsiskleidžia ir ateina. :) O dar – nebausti, neteisti ir nekaltinti savęs, mylėti ir stengtis
priimti tokiu, koks esi. Kiekvienam iš mūsų šioje žemėje duota užduotis,
kiekvienas mes turime savo talentus, tik kartais pamirštame, todėl reikia
sulaukti tinkamo laiko, subręsti, sustiprėti, kaip tam mažam daigeliui ir vieną
dieną ta prarasta atmintis sugrįš. Labiau nei kaip mintis, o kaip jausmas, kad
esi ten, kur turi būti ir darai tą, ką turi daryti. Ir viskas yra kaip yra ir
bus kaip bus. :)
 |
| http://1specialday.blogspot.com/ |
 |
| http://1specialday.blogspot.com/ |
 |
| http://1specialday.blogspot.com/ |
